Nuo 2019 m. Lietuvos žaidėjai savo laimę gali išmėginti tik internete vykstančiuose e-momentinės loterijos žaidimuose „Blitz loto“. Juos galima rasti svetainėje loto.lt.
2018 m. „Olifėja“ pirmoji šalyje gavo Atsakingo žaidimo sertifikatą. Įvertinusi bendrovės loterijų organizavimo procesus, jį suteikė Europos loterijų asociacija, vienijanti 73 loterijų organizatorius 43 šalyse. Atsakingo žaidimo sertifikatas įrodo, kad įmonė užtikrinti loterijų dalyvių ir ypač pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, žaidėjams išsamiai pristatydama žaidimo sąlygas ir atsitiktinumo reikšmę žaidime. 2021 m. šį sertifikatą taip pat gavo „Euloto“.
Nuo 2017 m. „Olifėjos“ ir „Euloto“ momentinės loterijos bilietus ruošia bei spausdina pasaulinė šios srities lyderė „Scientific Games“.
Nuo 2013 m. Lietuvos žaidėjai dalyvauja tarptautinėje loterijoje „Eurojackpot”. Per visą „Eurojackpot“ žaidimo Lietuvoje laikotarpį mūsų tautiečiai susižėrė galybę stambių prizų, kurių didžiausias – 2022 m. pradžioje vilniečiui atitekęs daugiau nei 24 milijonų eurų laimėjimas.
2012 m. „Olifėjos“ sistemose įdiegus reikalingus atnaujinimus, momentinės loterijos bilietų platinimas, laimingų bilietų tikrinimas ir kiti su loterijų organizavimu susiję procesai tapo pilnai automatizuoti. Nuo tada nuskanavus loterijos bilietą ir išmokėjus laimėjimą, nebereikia fiziškai surinkti laimingų bilietų iš prekybos vietų – mat visas procesas saugiai ir tiksliai užfiksuojamas sistemose.
2011 m. vasario mėnesį Lietuvos loterijų žaidėjams buvo suteikta galimybė kartu su bendraminčiais iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Estijos bandyti savo laimę „Vikinglotto“ žaidime. O vos po 3 mėnesių, po vieno iš eilinių tiražų, „vikingiškas laimėjimų laivas atplaukė į Lietuvą“ – mūsų šalyje pirkto bilieto savininkas laimėjo 5,6 milijono litų.
Nuo 2010 m. prasidėjo naujas momentinių loterijų gyvavimo etapas mūsų šalyje. Lietuvos loterijų rinkos lyderė „Olifėja“, ėmusi bendradarbiauti su didžiausia pasaulyje momentinės loterijos bilietų gamintoja amerikiečių bendrove „Scientific Games“, pasiūlė žaidėjams šalyje dar nematytos kokybės momentines loterijas. Jos kaip mat patraukė lietuvių dėmesį.
Nuo 2007 m. TV3 kanalu pradėtas transliuoti „Žalgirio loto“ organizuotas žaidimas „Taip arba Ne“ pagal tarptautiniu mastu pamėgtą žaidimo formatą „Deal or No Deal“. Kurį laiką jį vedė Marijus Mikutavičiaus, vėliau Sigutis Jačėnas ir galiausia net kelis metus – Vytautas Šapranauskas. Žaidimo metu buvo kviečiama pirkti momentinius „Taip arba Ne“ loterijos bilietus arba dalyvauti telefoninėje loterijoje.
2006 m. „Olifėja“ pradėjo organizuoti telefoninę loteriją „Loto 1634”, kuri vykdyta iki 2021 m. Tais metais įsigaliojo loterijų įstatymo pakeitimas, kuriuo įvestas reikalavimas identifikuoti internetinių ir telefoninių loterijų žaidėjus. Deja, dėl techninių kliūčių šio reikalavimo telefoninės loterijos atitikti negali, tad telefoninių loterijų istorija mūsų šalyje pasibaigė.
2006 m. buvo įkurta UAB „Winloto”. Bendrovę įsteigė Švedijos vyriausybės valdoma loterijų operatorė „Svenska Spel“ kartu su Lietuvos bendrove „Lotelita“. Jos akcijų turėjo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. „Svenska Spel“, pradėdama veiklą Lietuvoje, ketino plėstis ir į Latviją bei Estiją. Tačiau pristačiusi naujas internetinio ryšio loterijas ir pradėjusi intensyvią reklaminę kampaniją, vėliau UAB „Winloto“ savo veiklos nebeplėtojo.
Nuo 2006 m. entuziastingi loterijos gerbėjai jau galėjo išmėginti laimę pirmosiose „Olifėjos“ internetinėse loterijose svetainėje perlas.lt.
2005 m. į Lietuvos rinką mėginta įeiti su telefonine viktorina „Duodam“. Ji buvo transliuojama tiesiogiai iš studijos Londone – dieną TV1 kanalu, o vėlai vakare per LNK. Lietuvės merginos daugiau nei valandą trunkančios transliacijos metu viliojo žiūrovus skambinti trumpuoju numeriu ir bandyti atsakyti į labai nesudėtingus klausimus ar atlikti užduotis, žadėdamos piniginius laimėjimus.
2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo pirmasis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas.
2004 m. pradėta organizuoti šiuo metu didžiausius prizus Europoje siūlanti tarptautinė loterija „Euromillions“. Pirmosios šią loteriją organizuoti ėmėsi Ispanija, Prancūzija bei Didžioji Britanija. Tais pačiais metais prie žaidimo prisijungė ir Austrija, Belgija, Airija, Liuksemburgas, Portugalija bei Šveicarija.
2003 m. „Olifėja“ išpirko iš amerikiečių kompanijos „GTech“ loterijos „Perlas“ terminalų tinklą. Tada buvo įkurta UAB „Lotelita“, kuri padėjo įgyvendinti verslo idėją – panaudoti šį tinklą ne tik su loterijomis susijusioms paslaugoms. Terminalų tinklas buvo išplėtotas taip, kad jų skaičius šalyje po kelių metų viršijo 2000.
„Olifėja“ prisidėjo rengiant 2002–2005 m. rodytą televizijos viktoriną „Kas laimės milijoną?“, organizuotą pagal populiarų, Jungtinėje Karalystėje sukurtą žaidimą „Who wants to be a millionaire?“. Vedėjai: Henrikas Vaitiekūnas, vėliau – Vytautas Kernagis.
2001 m. viduryje įsigaliojo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, kuris atvėrė šalyje naują, iki tol draustą azartinių lošimų rinką.
2000 m., po kelių metų nuostolingo darbo, valstybinei įmonei „Lietuvos Loto“ Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą.
1999 m. gruodžio 31 d., pasitinkant Naujuosius metus, įvyko „Tūkstantmečio TELELOTO žaidimas“.
1998 m. „Žalgirio loto“ pradėjo organizuoti žaidimą „Sekmadienio loto“ su aktoriumi Gintaru Mikalausku. Žaista aštuonerius metus – iki 2006 m.
1996 m. balandžio 14 d. televizijos ekranuose pasirodė legendinis „Teleloto“, kuris iki šiol yra pats populiariausias loterijos žaidimas Lietuvoje. Pirmasis šio žaidimo vedėjas – Sigutis Jačėnas.
1996 m. birželio mėnesį laimėtas pirmasis „Teleloto“ Aukso puodas. 160 566 litų pasidalino trys žaidėjai. Tuo laikotarpiu tai buvo reikšminga pinigų suma, todėl laimėjimas sutraukė dar didesnį žaidėjų susidomėjimą. „Teleloto“ netruko tapti laukiamiausia sekmadienio pramoga kiekviename Lietuvos kampelyje.
Nuo 1996 m. loteriją organizavo ir Lietuvos aklųjų choras „Vilnius“, vadovaujamas solisto Vlado Bagdono. Tokiu būdu siekta papildyti ne tik choro, bet ir visos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos biudžetą. Populiariausi žaidimai – „Dvidešimt vienas“ ir „To dar nebuvo“, kuris žaistas televizijos studijoje. Žaidimą vedė aktorius Gediminas Girdvainis.
1995 m. „Olifėja”, bendradarbiaudama su JAV kompanija „GTech”, įsteigė tiesioginio ryšio loteriją „Perlas“. Pirmasis loterijos „Perlas“ žaidimas – „Jėga“, pradėtas žaisti 1995 m. birželį ir yra žaidžiamas iki šiol.
Tais pačiais metais pradėtas rengti dar vienas iki šių dienų vyktantis loterijos žaidimas – „Kenoloto“.
Nuo 1995 m. šeštadienio vakarais per Nacionalinę televiziją rodytas populiarus Andriaus Rožicko vedamas žaidimas „Milijonierius“. Jį organizavo „Žalgirio loto“.
1994 m. Nacionalinės televizijos eteryje vyko žaidimas „Paskutinis šansas“, skirtas populiarinti loteriją „Nemunas“. Žaidimą vedė Vytautas Kernagis ir Arūnas Valinskas, kurį vėliau pakeitė Ilona Balsytė.
1993 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įsteigė „Olifėją“. „Olifėjos“ organizuojamomis loterijomis finansuojama LTOK veikla.
1993 m. įkurta „Žalgirio loto“, skirta „Žalgirio“ sporto draugijos rėmimui.
1993 m. Danija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija pradėjo organizuoti pirmąją Europoje tarptautinę loteriją „Vikinglotto“. 2000 m. prie šios loterijos prisijungė Estijos žaidėjai, o 2011 m. – galimybę joje dalyvauti gavo ir Lietuvos bei Latvijos loterijų entuziastai. 2017 m. ir 2020 m. prie „Vikinglotto“ žaidimo prisijungė Slovėnija bei Belgija.
1990 m. gegužės 8 d. priimtas įmonių įstatymas buvo pirmasis Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame paminėti lošimai.
1988 m. gruodžio mėnesį atkurtas Lietuvos Tautinis olimpinis komitetas. Imta ieškoti būdų jo veiklai finansuoti.
Nuo 1976 m. prie sporto finansavimo Sovietų Sąjungoje prisidėjo dar vienas žaidimas – momentinė piniginė ir daiktinė loterija „Sprint“.
1970 m. Maskvoje pradėta organizuoti visoje Sovietų Sąjungoje legendine tapusi tiražinė loterija „Sportloto“. Ja buvo siekiama surinkti pinigų sportui.
Po Sovietų Sąjungos okupavmo Lietuvoje pradėti platinti kai kurių sovietinių draugijų, o nuo 1945 m. ir valstybinės loterijos bilietai. Buvo platinami ir SSRS SDAALR (Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti), geriau atsimenamos pagal rusišką santrumpą DOSAAF, taip pat žurnalistų, dailininkų sąjungos, sporto loterijų bilietai. Gautos pajamos naudotos loterijas vykdžiusių organizacijų reikmėms.
1932 m. Lietuvoje vietoj Raudonojo kryžiaus loterijos imta rengti valstybės loterija. Jos trečdalis pelno ir toliau buvo skiriamas Lietuvos Raudonajam kryžiui. O likusi pelno dalis – Vidaus reikalų ministro teikimu turėjo būti paskirstyta „labdarybės ir socialinės globos įstaigoms“.
Tarp smulkesnių tarpukario loterijų organizatorių galima paminėti aviaklubą, organizaciją „Jaunoji Lietuva“ („Neo Lithuania“), draugiją užsienio lietuviams remti bei Lietuvos šaulių sąjungą. Pastaroji loterijas rengė tiek visos Lietuvos mastu, tiek atskirais būriais regionuose.
1920 m. Laikinosios Vyriausybės žiniose išspausdintos Aukštųjų Kursų loterijos taisyklės. Skelbiama, kad loteriją organizuoja Aukštųjų Mokslų Draugija, o pelnas bus skiriamas Aukštųjų Kursų reikalams. Vienas šios loterijos bilietas kainavo 25 auksinus, tačiau kiekvieną bilietą sudarė penkios dalys, tad loterijoje buvo galima dalyvauti ir įsigijus penktąją dalį bilieto už 5 auksinus. Iš viso buvo planuojama parduoti bilietų už 600 000 auksinų, o prizinį fondą sudarė 200 000 auksinų. Tai pirmoji žinoma aprašyta loterija tarpukario Lietuvoje.
2022 m. JAV, Kalifornijos valstijoje, įvyko iki šiol didžiausias pasaulyje laimėjimas loterijoje. „Powerball“ žaidime laimėtas pagrindinis prizas, viršijęs 2 milijardus JAV dolerių.
2012 m. pradėta organizuoti „Eurojackpot“ – trečioji tarptautinė loterija Europoje. Šiuo metu ji vykdoma 18-oje Europos šalių.
Modernioji loterijos Jungtinėje Karalystėje istorija prasidėjo 1994 m., kai Vyriausybė priėmė nutarimą pradėti vykdyti nacionalinę loteriją ir jos organizavimą pavesti privačiai bendrovei. Viešąjį konkursą laimėjo „Camelot“, kuri turi išskirtinę teisę loterijas šalyje organizuoti iki 2024 m. Didelė dalis už parduodamus loterijos bilietus gautų lėšų skiriama visuomenininėms organizacijoms ir projektams, kuriais siekiama visuomenei svarbių tikslų. Paramos lėšas skirsto 12 specialių valstybinių organizacijų.
1989 m. Nyderlanduose pradėta rengti pirmoji pasaulyje pašto kodų loterija. Šios loterijos bilietas – tai žaidėjų pašto kodas, tad laimėtoju tampa ne vienas žmogus, o būrys kaimynų, gyvenančių toje pačioje gatvėje. Pirmuoju pašto kodo loterijos ambasadoriumi pasaulyje tapo Nelsonas Mandela. Įdomu ir tai, kad pašto kodų loterija įtraukta į nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO) kaip Nyderlandų tradicija.
Šis loterijos formatas nuo 2005 m. taip pat naudojamas Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Norvegijoje.
Vincentas van Gogas 1882 m. nutapė akvarelę, kurią įkvėpė Nyderlandų nacionalinės loterija. Menininkas buvo sužavėtas tuo, kiek žmonių susirinko laukti laimingų kamuoliukų tiražo prie loterijos būstinės Hagoje. Paveikslas yra eksponuojamas Vincento van Gogo muziejuje Amsterdame, Nyderlanduose.
1812 m. pradėta organizuoti Ispanijos nacionalinė loterija, kuri rengiama iki šiol – jau daugiau nei 200 metų. Populiariausias loterijos žaidimas pavadintas Ypatingąja Kalėdų loterija (El Sorteo Extraordinario de Navidad). Jis vyksta kartą metuose, tačiau sulaukia išskirtinio populiarumo visoje šalyje.
1753 m. karaliaus Frederiko V įkurta Danijos klasių loterija yra seniausiai šalyje ir gyvuoja iki šiol. 1871 m. šioje loterijoje laimėjęs Gotlibas A. Gedalia įkūrė banką, kuris po kelių pavadinimo pakeitimų bei susijungimų, šiandien yra žinomas kaip Danske Bank.
Garsiausias danų rašytojas Hansas Kristianas Andersenas taip pat mėgo dalyvauti šioje loterijoje bei dažnai kalbėdavo, kad tikisi didelio laimėjimo. 1873 m. jo svajonė išsipildė – H. K. Anderseno turėtas loterijos bilietas tapo laimingu ir atnešė jam gana nemažą – 500 riksdalerių laimėjimą.
1728 m. prancūzų filosofas ir rašytojas Volteras kartu su genialiu matematiku Čarlzu Maria de la Condaminu surado būdą, kaip nepažeidžiant Prancūzijos parlamento organizuotos loterijos taisyklių, smarkiai padidinti laimėjimo tikimybę. Jie susikrovė nemažus turtus.
1726 m. įkurta Nyderlandų nacionalinė loterija gyvuoja iki šiol – jau beveik 300 metų. Didelė dalis šiuo metu jos gaunamo pelno paskirstoma šalyje veikiančioms sporto federacijoms, įskaitant ir nacionalinę Nyderlandų rinktinę, bei įvairioms labdaros organizacijoms.
Loterijomis finansuota Amerikos žemyno kolonizacija: Virdžinijos kompanija (The Virginia Company of London) 1612 m. gavo Anglijos ir Škotijos karaliaus Jokūbo I-ojo leidimą organizuoti loterijas, kuriomis būtų finansuojama Džeimstauno gyvenvietės Amerikoje plėtra.
Apie 1570-uosius karalienė Elžbieta I-oji laiške nurodė sprendimą organizuoti pirmąją loteriją Jungtinėje Karalystėje. Jos tikslas buvo surinkti lėšų karalystės įtakos užsienyje plėtrai – norėta atnaujinti ir statyti naujus uostus bei karališkosios flotilės laivus.
Skaičių loterija išrasta apie 1515 m. Genujos mieste, Italijoje. Buvo žaidžiama bandant atspėti, kurie 5 iš galimų 90-ies kandidatų bus išrinkti į miesto savivaldą. Vėliau žaidimas pradėtas sieti ne vien su rinkimais ir iš urnos žymiai dažniau imta traukti nebe pavardes, o laimingus skaičius.
1446 m. olandų dailininko J. van Eycko našlė surengė loteriją, kurioje buvo galima laimėti jos mirusio vyro paveikslus. Surinktos lėšos buvo skirtos vargstantiems. Šis įvykis laikomas pirmąja teisiškai patvirtinta loterija.
Viena iš pirmųjų užregistruotų viešų loterijų buvo surengta 1434 m. Olandijoje, Sluiso mieste.
II a. pr. m. e. loterijos buvo rengiamos tik Saturnalijų – mitinio Romos karaliaus Saturno pagerbimui skirtų švenčių – metu. Per jas buvo dalinamos dovanos, kurių gavėjus išrinkdavo burtų keliu. Tai buvo išskirtinė aukštuomenės ir valdančiosios klasės veikla. Vėliau, I a. pr. m. e., Augusto Cezario valdymo metu užfiksuoti pirmieji atvejai, kai buvo parduodami loterijos bilietai. Surinktos lėšos naudotos remonto darbams Romoje, kelių tiesimui. 
Gedimino pr. 45, LT-01109 Vilnius, Lietuva
info@loterijos.lt
Juridinio asmens kodas 302338936
A.s. LT64 7044 0600 0698 1588 | AB SEB bankas
Įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre