Legendiniai vedėjai

Loterijų laidų vedėjai lydi žaidėjus kelyje į sėkmę. Būtent jie skelbia laimingus skaičius, suvaldo studijos žaidimus ir turi privilegiją spausti ranką laimėtojams. Tarp šių vedėjų per visą loterijų Lietuvoje istoriją yra buvę daugybę puikiai žinomų veidų. Kviečiame kelis jų prisiminti.

Jonas Radzevičius

Nuo 2007 m. su pertrauka veda „Olifėjos“ loteriją „Teleloto“. Viename interviu apie darbą šiame legendiniame žaidime Jonas Radzevičius yra pasakęs: „Man labai gera bendrauti su visa „Teleloto“ kompanija. Atskirai norėčiau pasidžiaugti visa kūrybine grupe. Straipsniuose jie dažnai neminimi, tačiau tai yra aukščiausio meistriškumo asai, […]. Visa grupė nebijo naujovių, gerbia žaidėjus ir dovanoja azartą.“

Marijus Žiedas

2000–2006 m. vedė „Olifėjos“ loteriją „Teleloto“. Paklaustas apie su laidos vedimus susijusius kuriozus, pasakojo: „Vienas žmogus — paprastas lietuvių ūkininkas — atvyko į Vilnių iš pajūrio, susirado mano tėvus, vėliau — mane ir sako: „Pone, aš jums garantuoju išlaikymą: mėsą, kiaušinius, daržoves, o jūs man padėkite laimėti.“ Jis visą verslo planą buvo sumąstęs, ką darys po to, kai mano dėka laimės. Be to, jis tuo šventai tikėjo. O man buvo taip nesmagu… Juk jis tiki, kad galiu padėti, kad praturtės, ims plėsti ūkį, viską apskaičiavo iki smulkmenų, kiek ir ko jam reikės, įsidrąsino, atėjo iki manęs. O kuo aš galiu jam padėti? Niekuo.“

Nuo 2000 m. iki 2006 m. pabaigos žaidimą vedęs Marijus Žiedas apie šį laikotarpį pasakoja taip: „Prisimenu, kaip metams bėgant keitėsi į „Teleloto” žaidimo studiją susirinkdavusi publika. Pradžioje žmonės buvo susikaustę, pasimetę, lyg šiek tiek išsigandę, o po tų šešerių metų žaidimo atmosfera jau buvo visai kitokia – matėsi, kaip žmonės atsipalaidavo, žaidėjai jau nebijodavo bendrauti ar net pašmaikštauti. O ir mano tikslas kiekvieną sekmadienį einant į „Teleloto“ filmavimą buvo per tą trumpą laiką, kiek tekdavo pabendrauti su kiekvienu žaidėju, atrasti su juo kontaktą, padėti jam ar jai atsiskleisti, pasijusti patogiai ir patirti žaidimo malonumą.“.

Marijus Mikutavičius

Vedė „Žalgirio loto“ organizuotą žaidimą  „Taip arba Ne“. Jis organizuotas pagal tarptautiniu mastu pamėgtą žaidimo formatą „Deal or No Deal“. Pakvietimus į šį žaidimą studijoje galėdavo laimėti momentinius loterijos bilietus perkantys arba trumpuoju numeriu skambinantys žaidėjai.

Žaidžiama buvo atidarinėjant lagaminus, kuriuose slypėjo iki pusės milijono litų.

Vitalijus Cololo

Vedė „Žalgirio loto“ organizuotą TV žaidimą „Švarūs pinigai“. Viename interviu yra sakęs: „Šis darbas man prie širdies, juk padėti laimėti pinigų – vienas įdomiausių darbų televizijoje.“

Dalį laidos įrašų galite rasti čia:

Vytautas Šapranauskas

Nuo 2007 m. vedė „Žalgirio loto“ organizuotą žaidimą  „Taip arba Ne“. Jis organizuotas pagal tarptautiniu mastu pamėgtą žaidimo formatą „Deal or No Deal“. Pakvietimus į šį žaidimą studijoje galėdavo laimėti momentinius loterijos bilietus perkantys arba trumpuoju numeriu skambinantys žaidėjai.

Žaidžiama buvo atidarinėjant lagaminus, kuriuose slypėjo iki pusės milijono litų.

Dalį laidos įrašų galite rasti čia:

Gediminas Girdvainis

Vedė Lietuvos aklųjų choro „Vilnius“ organizuotą loteriją „To dar nebuvo“. Kvietimą į šį studijos žaidimą galėjo laimėti dalyvaujantys to paties pavadinimo momentinėje loterijoje.

Už iš loterijų organizavimo gautas lėšas tiek Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, tiek Lietuvos aklųjų choras „Vilnius“ vykdė savo projektus, finansavo veiklą. Choras skyrė lėšas kurti įrašus, rengti koncertus, o didžiausias iš loterijos įvykdytas projektas buvo kapitalinis virš 300 kv. m. ploto choro patalpų remontas. Šiomis anuomet suremontuotomis patalpomis choras naudojasi iki šiol.

Henrikas Vaitiekūnas

Nuo 2002 m. vedė televizijos viktoriną „Kas laimės milijoną?“. Ji organizuota pagal ypatingai populiarų Jungtinėje Karalystėje sukurtą žaidimą „Who wants to be a millionaire?“ Loterijos bilietų pardavimais buvo kaupiamas tuo metu ypatingo dydžio, milijono litų, prizinis fondas, kurį laimėti siekiantys, pakvietimą į studiją bilietuose radę žaidėjai, turėjo atsakyti į palaipsniui vis sudėtingėjančius klausimus.

Šio žaidimo elementai „Skambutis draugui“ arba „Salės pagalba“ iki šiol gyvuoja žmonių atmintyje.

Gintaras Mikalauskas

Nuo 1998 m. vedė „Žalgirio loto“ organizuotą žaidimą „Sekmadienio loto“. Žaidimas organizuotas aštuonerius metus. Viename interviu, paklaustas apie susitikimus su laimėtojais, G. Mikalauskas yra sakęs: „Įsitikinau, kad dėkingumo mūsų tautiečiams netrūksta. Esu gavęs ir rūkytų paršelių, ir ungurių. Nors prie jų sėkmės niekuo neprisidėjau.“

Andrius Rožickas

Nuo 1995 m. vedė „Žalgirio loto“ organizuotą, per nacionalinę televiziją šeštadienio vakarais rodytą žaidimą „Milijonierius“.

Sigutis Jačėnas

1996–2000 m. vedė „Olifėjos“ loteriją „Teleloto“. Tai pirmasis šios laidos vedėjas, spaudęs ranką pirmajam „Teleloto“ milijonieriui.

S. Jačėno charakteringą šūksnį „Skambutis!“ visa Lietuva prisimena iki šiol.

„Žaidimo scenarijuje taip ir buvo parašyta, kad vedėjas sako „skambutis“. Tuo metu su laida dirbo Holivudo prodiuseriai, su kuriais visą mėnesį repetavome. Jie nuolat akcentavo, kad vedėjas – žaidimo šeimininkas. Suprasdamas, kad atmosfera „kaista“, kad artėja kulminacinė akimirka, kartą suskambus skambučiui įrašo metu tiesiog sušukau „skaaambuuutis!“ ir toliau jau nebegalėjau to nebedaryti, todėl teko šaukti kaskart vis garsiau. Kartais dėl to sulaukdavau žiūrovų priekaištų, bet aš tikrai nuoširdžiai džiaugiausi, kad kažkas akimirksniu fantastiškai praturtėjo“, – interviu apie „Teleloto“ yra sakęs aktorius.

Laima Kybartienė

Nuo 1995 m. ir iki pat dabar veda pirmąsias „Olifėjos“ skaitmenines loterijas „Jėga“ ir „Kenoloto“.

Legendinė diktorė pasakoja, kad per tiek loterijos gyvavimo metų pasikeitimų būta įvairių – keitėsi ne tik tiražų dažnumas, bet ir loterijos filmavimo vieta, dekoracijos, komanda už kadro. Vis tik esminis dalykas liko nepakitęs – tai taisyklė, jog kiekvienas loterijos žaidimas privalo įvykti nepaisant jokių trukdžių.

„Pamenu kaip kartą, kai filmavimai dar vykdavo Lietuvos radijo ir televizijos studijoje, visur dingo elektra. Stojo programa, net LRT eteris kelioms minutėms buvo nutrūkęs. Bet mes privalome išridenti kamuoliukus – su tokia mintimi sunkias kamuoliukų mašinas ilgais koridoriais bėgte tempėme iš vienos studijos į kitą, kurioje buvo atsarginis elektros šaltinis. Grimą dariausi virtuvėlėje, prie blausios lempos. Tačiau žaidimas vis tiek įvyko, – prisiminimais dalinasi „Kenoloto“ ir „Jėgos“ vedėja.

Vytautas Kernagis

Nuo 1993 m. vedė bene pirmąjį loterijos pagrindu organizuotą TV žaidimą „Paskutinis šansas“. Jame pasirodydavo kartu su laidos talismanu Kostu ir kasininko vaidmenį atlikdavusiu Arūnu Valinsku, o vėliau ir aktore Ilona Balsyte.  Žaidėjai, vykdydami įvairias užduotis, varžėsi dėl prizų televizijos studijoje. Apie šį TV žaidimą viename iš paskutinių savo interviu maestro Vytautas Kernagis kalbėjo taip: „[…] „Paskutinis šansas“. Tai buvo atgaiva sielai. Mes patys galvodavome triukus. Tie triukai buvo vaikiško lygio – balioną pradurk, peršok per kelmelį, pereik per lentą. Bet ir kurti kiekvienos laidos scenariuką, ir eteryje siausti su lėčiausiu ir didžiausiu pasaulyje Kostu man buvo kaifas.“

Taip pat vedė žaidimą „Taip arba Ne“.