DUK

Loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus. Renginiai, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą, nėra loterija. Azartiniai lošimai, organizuojami bendrovių, turinčių azartinių lošimų organizavimo licencijas (kazino, lažybos, lošimų automatų salonai ir jų atitikmenys internete), taip pat nėra loterija.

Lietuvoje rengiamos loterijos skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Didžiąsias loterijas Lietuvoje gali organizuoti Lietuvos Respublikos bendrovės, taip pat užsienio bendrovės, įregistravusios savo filialą šalyje, veikiančios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, atitinkančios šalies įstatymų reikalavimus ir gavusios licenciją organizuoti didžiąsias loterijas. Tokias licencijas suteikia ir vėliau jas gavusių bendrovių veiklą prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mažųjų loterijų licencijų suteikimui taikomi tokie pat pagrindiniai reikalavimai, bet jas suteikia savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma organizuoti loterijas, vykdomoji institucija.

Didžiųjų loterijų išskirtinumas yra tai, kad jų bilietai gali būti platinami visoje Lietuvos teritorijoje, o numatomų išplatinti bilietų nominali vertė neribojama. Visos loterijos, kurių tiražus matome per televiziją, o bilietai parduodami prekybos centruose ir kitose įprastose vietose, yra rengiamos visoje Lietuvos teritorijoje, taigi, priskiriamos didžiosioms loterijoms. Mažųjų loterijų bilietai platinami ir loterija organizuojama sporto varžybų, kultūros arba kito viešo renginio metu ir laimėjimai išduodami iki renginio pabaigos, o numatomų išplatinti bilietų nominali vertė negali viršyti 30 tūkst. eurų.

Loterijų dalyviams svarbiausia žinoti, kad, nepriklausomai nuo loterijos rūšies, loterijų organizatoriai privalo turėti veiklos licenciją, o pati loterija – patvirtintas taisykles. Loterijos dalyvių pageidavimu, loterijos organizatorius privalo pateikti jiems minėtus dokumentus.

2017 m. bendrovės „Kantar TNS“ atlikto loterijų rinkos tyrimo duomenimis, statistinis Lietuvos gyventojas loterijoms vidutiniškai išleido 2,7 euro per mėnesį. Tas pats tyrimas parodė, kad loterijose bent kartą per metus dalyvavo 63 proc. šalies gyventojų. Taigi, skaičiuojant tik loterijoje dalyvaujančius asmenis, žaidėjai Lietuvoje loterijoms vidutiniškai skyrė 4,3 euro per mėnesį. Palyginimas su kitomis šalimis rodo, kad tik keliose Europos šalyse loterijoms yra išleidžiama mažiau pinigų nei Lietuvoje. Vartotojų įpročių tyrimas bilietų platinimo vietose parodė, kad dažniausiai žmonės nusiperka po vieną loterijos bilietą.

Loterijos ir azartiniai lošimai labai skiriasi žaidėjų įsitraukimu. Šį skirtumą puikiai iliustruoja probleminių lošėjų statistika. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2018 m. birželio 30 d. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre buvo įregistruoti 4480 prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir šis skaičius nuolat auga. Tuo tarpu, analogiškų prašymų apriboti savo galimybę dalyvauti loterijose nei valstybės institucijos, nei Lietuvos loterijų asociacija, nei jai priklausančios loterijų organizavimo bendrovės iki šiol nėra sulaukusios.

Europos mastu sutariama, kad svarbiausias dalykas užtikrinant, kad loterijos būtų naudingos visuomenei, yra loterijos organizatorių savireguliacija. Lietuvos loterijų organizatoriai savo veiklą grindžia atsakingo žaidimo principais, kai per prevenciją ir švietimą užtikrinama loterijų dalyvių apsauga, žaidėjams išsamiai pristatant žaidimo sąlygas ir atsitiktinumo reikšmę žaidime. Šalies loterijų organizatoriai taip pat yra pasirengę užtikrinti papildomą pagalbą žaidėjams, jei tik jos prireiktų: bilietų platinimo vietose yra pateikiama informacija loterijų dalyviams, kur jie, esant reikalui, galėtų kreiptis pagalbos. Kita vertus, specialistai su tokiomis situacijomis, kai į juos kreipiasi pagalbos ieškantys loterijų dalyviai, iki šiol nesusiduria.

Žmonių įsitraukimą žaidžiant loterijas galima įvertinti ir pagal loterijoms skiriamų pinigų sumas. 2017 m. bendrovės „Kantar TNS“ atlikto loterijų rinkos tyrimo duomenimis, statistinis Lietuvos gyventojas loterijoms vidutiniškai išleido 2,7 euro per mėnesį. Palyginimas su kitomis šalimis rodo, kad tik keliose Europos šalyse loterijoms yra išleidžiama mažiau nei Lietuvoje. Galima pastebėti, kad loterijos bilietams vidutiniškai skiriamų pinigų sumos yra nepalyginamai mažesnės, nei vidutiniškai išleidžiama azartinių lošimų metu.

Loterijų organizavimą prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdydama jai priskirtas valstybės funkcijas, Lošimų priežiūros tarnyba derina planuojamų organizuoti loterijų taisykles bei jų vėlesnius pakeitimus ir papildymus, taip pat užtikrinama, kad visos organizuojamos loterijos atitiktų Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir jas organizuojant nebūtų pažeidžiami žaidėjų interesai. Be to, Lošimų priežiūros tarnybos specialistai periodiškai atlieka loterijų organizatorių veiklos tikrinimus ir nagrinėja gaunamus žaidėjų skundus.

Įstatymų nustatyta tvarka, loterijų organizatoriai sumoka 13 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės: 5 proc. sumokami į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis, o dar 8 proc. įstatymų nustatyta tvarka tenka labdarai ar paramai.

Kur nukeliauja šie 8 proc. loterijų organizatorių labdarai ar paramai kasmet skiriamų lėšų? Lietuvos loterijų organizatoriai daugiausiai lėšų tradiciškai skiria šalies olimpiniam judėjimui – Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) ir Lietuvos parolimpiniam komitetui (LPOK), kurie šias lėšas naudoja mūsų šalies olimpiečių ir parolimpiečių pasirengimui bei dalyvavimui Olimpinėse žaidynėse. Be to, Lietuvos loterijų organizatoriai teikia paramą ir kitoms sporto organizacijoms bei kultūros įstaigoms, meno, sveikatos apsaugos ir mokslo iniciatyvoms.

Lyginant įvairias valstybes, Lietuvos loterijų organizatoriai yra tarp labiausiai sportą remiančių Europoje ir ši jų paramos dalis nuolat auga. Daugiau nei Lietuvoje, sportui skyrė tik loterijos Lenkijoje ir Norvegijoje. Tuo tarpu, kitose Europos valstybėse, kur loterijos taip pat remia sportą – Šveicarijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Izraelyje – loterijų organizatorių sportui skiriama pajamų dalis yra mažesnė.

Daugiausiai milijonierių, tiesa, dar iki euro įvedimo, Lietuvoje atsirado pradėjus žaisti loteriją „Teleloto“. Iki euro įvedimo šalyje, į „Teleloto“ milijonierių sąrašą pateko 63 žaidėjai.

Pastarųjų šešerių metų duomenys rodo, kad piniginius prizus, viršijančius 100 tūkst. eurų, Lietuvoje laimėjo 14 „Vikinglotto“ žaidėjų. „Teleloto“ laimėtojų sąrašas – dar ilgesnis. Prizus, kurie buvo didesni negu 100 tūkst. eurų, per pastaruosius šešerius metus laimėjo 27 žaidėjai. Dar du žaidėjai kartą pasidalijo daugiau negu 125 tūkst. eurų prizą, o du kartus – 144,8 tūkst. eurų sumą. Tuo tarpu, tarptautinė loterija „Eurojackpot“ į Lietuvą atnešė rekordinį, daugiau negu 7,6 mln. eurų, laimėjimą.

Iš naujausių loterijų laimėjimų, galima paminėti šiuos 2017 metų didžiuosius laimėjimus:

• 470,5 tūkst. eurų gegužės mėn. laimėti „Teleloto“
• 399,3 tūkst. eurų birželio mėn. laimėti „Vikinglotto“
• 295,4 tūkst. eurų rugsėjo mėn. laimėti „Teleloto“
• 250 tūkst. eurų gruodžio mėn. laimėti momentinėje loterijoje „Sėkmės 7”
• 200,3 tūkst. eurų gegužės mėn. laimėti „Teleloto“

Dalyvaudami loterijose lietuviai dėl prizų varžosi ne tik tarpusavyje, bet ir su kitų Europos šalių gyventojais. 2011 m. į Lietuvą atkeliavęs „Vikinglotto“ mūsų šalies žaidėjams dėl bendro „Aukso puodo“ ir „Didžiojo prizo“ suteikia progą varžytis su Norvegijos, Danijos, Islandijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Slovėnijos gyventojais. O didžiausią prizą Lietuvoje šiuo metu turi galimybę laimėti loterijos „Eurojackpot“ žaidėjai – dėl pagrindinio prizo, galinčio užaugti net iki 90 mln. eurų, lietuviai varžosi kartu su žaidėjais iš dar 17 valstybių.

Reglamentuojant loterijų ir azartinių lošimų verslo sektorių veiklą Lietuvoje, nuo pat pradžių buvo diferencijuota jų apmokestinimo bazė, pasirenkant skirtingą loterijų ir azartinių lošimų apmokestinimą. Loterijose mokesčiai skaičiuojami nuo parduotų loterijos bilietų nominalios vertės (t. y. loterijų organizatorių pardavimų pajamų), tuo tarpu, azartiniuose lošimuose mokesčių bazė yra skirtumas tarp lošėjų sumokėtų pinigų ir jiems išmokėtų laimėjimų (t. y. lošimų organizatoriaus grynųjų pajamų) arba yra taikomas lošimų įrangos fiksuotas mokestis.

Įstatymų nustatyta tvarka, loterijų organizatoriai sumoka 13 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės: 5 proc. sumokami į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis, o dar 8 proc. įstatymų nustatyta tvarka skiriami labdarai ar paramai. Tuo tarpu, azartinių lošimų atveju, įstatymų nustatyta tvarka 15 proc. tarifu yra apmokestintos lošimų organizatoriaus grynosios pajamos (arba yra taikomas lošimų įrangos fiksuotas mokestis).

Pavyzdys. Jeigu loterijos žaidėjai nupirks loterijos bilietų už 100 eurų, tai nepriklausomai nuo to, kokia bus jiems išmokėtų laimėjimų bendra suma, loterijos organizatorius įstatymų nustatyta tvarka turės sumokėti 5 eurus mokesčių į valstybės biudžetą ir dar 8 eurus skirti labdarai arba paramai. Tuo tarpu, jeigu azartinių lošimų vietoje (pvz. lažybų punkte) lošėjai atliks statymų už tokią pačią 100 eurų sumą, o laimės 90 eurų, įstatymuose nustatytu 15 proc. tarifu bus apmokestintos lošimų organizatoriaus grynosios pajamos, tai yra 10 eurų suma, likusi lažybų organizatoriui po laimėjimų žaidėjams išmokėjimo. Tokiu būdu, abiem minėtais atvejais, suteikus paslaugų už vienodą 100 eurų sumą, mokestinė našta loterijos ir lažybų organizatoriams bus visiškai skirtinga: loterijos organizatorius iš viso sumokės 13 eurų mokesčių, kai azartinių lošimų organizatorius – tik 1,5 euro mokesčių.