Loterija – tai jau tūkstantmečius gyvuojantis suaugusių žmonių žaidimas, kurio laimėjimas paremtas atsitiktinumu ir negali būti niekaip kitaip nulemtas.
Tai – malonus laiko praleidimo būdas, kurio metu kiekvienas stengiamės bent šiek tiek pakutenti deivę Fortūną, kuri, anot romėnų mitologijos, atsakinga ne tik už sėkmę, bet ir likimą bei atsitiktinumus. Žmonija nuo seno tikėjo, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo atsitiktinumų, kurių baigties labai dažnai niekaip negalime nulemti. Tačiau jau tūkstančius metų mūsų varomoji jėga – viltis, kad sėkmė vis dėlto mums nusišypsos.
Tad nenuostabu, kad loterijos bilietas tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir dabar yra galimybė mesti iššūkį atsitiktinumui patiriant tą saldžią sėkmės ir pergalės viltį.
Nepaisant fakto, jog loterijos ir azartiniai lošimai turi keletą panašumų – mokamą dalyvavimą bei galimybę laimėti materialinę vertę turintį prizą – visgi loterijos ir lošimai yra pakankamai skirtingos žaidimų rūšys. Lietuvoje iš esmės skiriasi šių žaidimų organizavimo principai, azartiškumas, apmokestinimas ir kiti parametrai.
Visų pirma, azartiniuose lošimuose jų organizatorius dalyvauja kaip lošimo dalyvis ir lošia prieš kiekvieną lošėją atskirai, o loterijų organizatorius tik surengia žaidimą, pats jame nedalyvauja. Skirtingai nei lošimuose, loterijų dalyviai žaidžia dėl laimėjimų vienas prieš kitą, o ne prieš organizatorių. Iš šio principo kildinami visi kiti azartinių lošimų ir loterijų skirtumai, kurie lemia skirtingą jų azartiškumo (laimėjimų dažnio, proceso greičio, žaidėjo įtraukimo ir kt.) lygį ir skirtingo teisinio reglamentavimo bei dalyvių teisių ir interesų apsaugos poreikį.
Antra, visuotinai pripažįstama, jog tradicinių loterijų azartiškumo lygis yra žemas. Dėl to rizika, kad žaidėjams gali išsivystyti priklausomybė loterijų žaidimui, yra maža. Nėra jokių rimtų tyrimų, kurie rodytų, jog egzistuoja reikšmingos priklausomybės nuo loterijų, – tą pripažįsta ir Lietuvos Lošimų priežiūros tarnyba. Daugelyje pasaulio šalių, kuriose lošimai yra ženkliai apriboti ar uždrausti, veikia loterijos. Lietuvoje taip pat buvo daugiau nei dešimtmetį trukęs laikotarpis (1990–2001 m.), kuomet loterijas organizuoti leista įvairioms įmonėms, organizacijoms bei susivienijimams, o bet kokios formos lošimai buvo uždrausti. Visuotinai suprantama, kad visais laikais žmonės buvo ir tebėra natūraliai linkę žaisti žaidimus su azarto elementais, tad loterijos pasaulyje turi tūkstantmetes tradicijas ir jos ne tik patenkina visuomenės azarto poreikius, bet ir surenka lėšų įvairioms sritims finansuoti ar veikloms remti.
Trečia, Lietuvoje yra skirtingi loterijų ir lošimų apmokestinimo modeliai. Loterijų mokestis yra skaičiuojamas nuo visų parduotų bilietų vertės (kainos). O lošimai apmokestinami nuo grynųjų pajamų, t. y. sumos, likusios organizatoriui po laimė[1]jimų išmokėjimo. Taigi, nors mokesčio procentinė išraiška iš pirmo žvilgsnio yra panaši – 18 proc. moka loterijų organizatoriai ir 20 proc. azartinių lošimų organizatoriai, tačiau dėl skirtingos apmokestinimo bazės loterijos Lietuvoje faktiškai apmokestinamos dvigubai daugiau nei lošimai. Kitaip tariant, perskaičiavus loterijų sumokamų mokesčių santykį su grynosiomis pajamomis, t. y. iš parduotų bilietų vertės atėmus išmokėtų laimėjimų sumą, gauname, kad loterijų realaus mokesčio tarifas yra didesnis nei 40 proc. Dėl tokios apmokestinimo sistemos loterijų organizatoriai negali nustatyti tokio didelio laimėjimų fondo kaip azartinius lošimus siūlančios bendrovės, todėl loterijose laimėjimų dažnis visuomet yra mažesnis nei azartiniuose lošimuose, taip susidaro įspūdis, kad lošti azartiniuose lošimuose yra įdomiau, nei dalyvauti loterijose.
Lietuvoje yra trys įstatymu reglamentuojami loterijos tipai:
Momentinė loterija – loterija, kurios informacija apie laimėjimus ir jų dydį nurodoma loterijos bilietuose prieš pradedant juos pardavinėti, o žaidėjas apie laimėjimą sužino iškart, kai nusiperka loterijos bilietą ir patikrina jį loterijos taisyklėse nustatyta tvarka.
Tiražinė loterija – loterija, kurioje dalyvaujama loterijos biliete pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus arba pasirinkus loterijos bilietą su iš anksto išspausdintais skaičiais ir (ar) kitais ženklais ir kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos bilieto kaina bei sutapęs žaidėjo pasirinktų arba iš anksto išspausdintų ir tiražo metu iškritusių skaičių ir (ar) kitų ženklų skaičius.
Sportinė loterija – loterija, kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos biliete teisingai pasirinktų skaičių ir (ar) kitų ženklų, priklausančių nuo sporto varžybų baigties ir rodančių jų rezultatą, skaičius. Deja, Lietuvoje šio tipo loterijos šiuo metu niekas neorganizuoja.
Jau trisdešimt metų Lietuvoje organizuojamos momentinės loterijos iki šių dienų išlaikė žaidėjų dėmesį, o pastarąjį dešimtmetį buvo kone kasmet žaidžiamos vis entuziastingiau. Pirmosios momentinės loterijos „Olimpas“ pagrindinis prizas buvo automobilis „Opel Kadett“. Devyniasdešimtųjų pradžioje laimėti vokišką automobilį prilygo svajonės išsipildymui. Dabar žmonės turi kur kas įvairesnių svajonių, todėl ir prizai momentinėse loterijose daugiausiai piniginiai. Per visus trisdešimt metų vien „Olifėjos“ rengtose momentinėse loterijose žaidėjai laimėjo net 200 milijonų eurų.
Visgi populiariausios visais laikais mūsų šalyje buvo tiražinės loterijos, inovatyviai vykdomos Lietuvoje nuo 1995 m. Nuo pat atsiradimo buvusios bene pagrindine lietuvių pramoga, ne kartą pasiekusios žiūrimiausių televizijos programų reitingų viršūnes, net ir praėjus daugiau, nei 28-eriems metams, šios loterijos Lietuvos žaidėjų vis dar labai mėgstamos. Tiek pačios pirmosios, „Jėga“ ir „Kenoloto“, tiek legendiniu tapęs „Teleloto“, net ir tada, kuomet Lietuvos žaidėjams „Olifėja“ suteikė galimybę žaisti kartu su kitų Europos šalių gyventojais žymiai reikšmingesnius prizus siūlančiose tarptautinėse loterijose „Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“, neprarado žaidėjų simpatijų ir yra entuziastingai (priklausomai nuo žaidimo) kiekvieną savaitę žaidžiamos iki šiol.
Lietuvos žaidėjai savo laimę gali išmėginti ne tik „Olifėjos“ ir „Euloto“ siūlomose klasikinėse momentinėse ar „Olifėjos“ rengiamose tiražinėse loterijose, bet ir 2019 m. atnaujintoje interneto svetainėje loto.lt (anksčiau buvusi perlas.lt) ar naudodamiesi loto.lt mobiliąja programėle. Internetu loterijų entuziastai gali pirkti tiražinės loterijos bilietus, tikrinti laimėjimus, peržiūrėti kai kurių loterijos žaidimų laidų įrašus, susipažinti su loterijų taisyklėmis ar naujienomis apie savo mėgstamiausius loterijos žaidimus, bet ir žaisti tik internete esančius loterijos žaidimus „Blitz loto“.
Loterijos dauguma atvejų yra susijusios su skaičiais: renkamės skaičių derinius prieš įsigydami loterijos bilietą, mums rūpi, kokie laimingi skaičiai išriedės loterijos tiražo metu, skaičiuojame sutampančius simbolius, trindami momentinės loterijos bilieto apsauginį sluoksnį, išleidžiame tam tikrą kiekį pinigų pirkdami loterijos bilietą ir, žinoma, svajojame laimėti apčiuopiamos vertės daiktinį prizą arba reikšmingo dydžio pinigų sumą. Tokius skaičius su loterija sieja loterijos žaidėjai. Tačiau pažvelgus iš arčiau – loterijos rengimo „užkulisiuose“ – žymiai daugiau skaičių. Griežtas valstybės reguliavimas, verslo valdymo ypatumai, įvairių skirtingų mokesčių ir kitų prievolių dydžiai – visi šie skaičiai ne mažiau svarbūs sklandžiam loterijos gyvavimui. Taigi, apžvelkime loterijų „gamybos virtuvę“ plačiau.
Taigi, pagal Loterijų įstatyme numatytą tvarką, nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos, žaidimo organizatorius turi skirti mažiausiai 50 procentų laimėjimų fondui. Realiai, žaidėjams sudominti visi loterijų organizatoriai šią dalį neretai padidina. Ji gali siekti ir 60, o kai kuriais atvejais net ir 70 procentų. Taip pat, iš parduoto loterijos bilieto kainos iki 2022 m. liepos 1 d. iš karto buvo būtina „atidėti“ dar 13 procentų: 5 procentus mokesčiui į valstybės biudžetą sumokėti bei 8 procentus paramai arba labdarai.
Nuo minėtos 2022 liepos 1 d. įsigaliojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas (bei atitinkamai pakeistas ir Loterijų įstatymas), kuriame numatyta, kad loterijų organizatoriai savarankiškai paramos ar labdaros nebeskirsto, o visą 13 procentų mokestį perveda į valstybės biudžetą. Dar po pusės metų, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs dar vienas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas numatė, kad minėtas mokestis sieks jau nebe 13, o 18 procentų. Vadinasi, loterijos organizavimo procesams įvykdyti anksčiau likdavo 37 procentai (iš loterijos bilieto kainos atėmus 50 procentų laimėjimų fondui ir 13 procentų loterijų mokesčiui bei privalomajai paramai ar labdarai) nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos, o pagal naująją tvarką lieka daugiausiai 32 procentai – arba dauguma atvejų, kuomet laimėjimų fondą sudaro didesnė bilieto vertės dalis, nei įstatymo leidžiama minimali riba – ir mažiau, nei 32 procentai nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos. Už šią dalį loterijų organizatorius turi užtikrinti sklandų, sėkmingą ir efektyvų šių procesų įgyvendinimą:
Taigi, iš minėtų daugiausiai 32 procentų (o dažnu atveju, dėl didesnio, nei 50 procentų loterijos žaidimo laimėjimų fondo, ir mažesnės dalies) loterijos bilieto kainos, turėtume atimti maždaug 4 procentus bilietų gamybai, 6 procentus komisiniams mokesčiams už bilietų platinimą, ir dar apie 15 procentų rinkodarai, televizinių žaidimų filmavimams, darbuotojų komandos išlaikymui ir kitiems kaštams padengti. Jeigu pavyko loterijas organizuojant uždirbti pelną, iš jo tuomet dar turėtume atimti 15 procentų pelno mokestį.
Taigi, pažvelgus į loterijų organizavimo „virtuvę“ iš arčiau, tampa akivaizdu, kad tai – ne, kaip kažkada viename iš Loterijų įstatymo keitimo projekto aiškinamajame rašte buvo pavadinta, „garantuoto pelno“ verslas, o griežtai reglamentuotas, specifinis verslas , kuriame, kaip ir bet kuriame kitokiame versle yra veiklos rizika. Ilgalaikei ir sėkmingai veiklai užtikrinti būtina ne tik kruopščiai apgalvoti ir suvaldyti kiekvieną iš aukščiau paminėtų procesų, bet ir pelnyti bei išlaikyti savo klientų – šiuo atveju žaidėjų – pasitikėjimą bei simpatijas. Tą patvirtina ir tai, kad per 30 mūsų nepriklausomos šalies laisvos rinkos metų, licencijas organizuoti loterijas yra turėjusios daugiau, nei 20 bendrovių ir organizacijų. Šiandien šias licencijas turi vos trys bendrovės.
Gedimino pr. 45, LT-01109 Vilnius, Lietuva
info@loterijos.lt
Juridinio asmens kodas 302338936
A.s. LT64 7044 0600 0698 1588 | AB SEB bankas
Įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre